išduobinėti

išduobinė́ti tr. pridaryti duobių, išbedžioti: Jie gerą duoną išduobinėję, ant grindžių mėtlioję prš. | refl.: Nepratęs duosi duosi, versi, išsiduobinėsi, o vis tiek bulvių paliksi rš. \ duobinėti; išduobinėti